išmyžtakis

išmỹžtakis, -ė smob. (1) menk. kas su išvarvėjusiomis, paraudusiomis akimis (sakoma ppr. keikiantis, pravardžiuojantis): Da tas išmỹžtakis čia vėpčioja Alk. Eik, išmỹžtaki, ką tu išmanai! Vvr. Eik, išmỹžtaki, ką čia kalbi! Jnšk.